Jeigu Lietuva įtikins EK, kad sąlygos padaryti šį pažeidimą buvo pateisinamos, mūsų valstybei sankcijos negrėstų.

Vokietijos pilietį M. Rinau Lietuvoje atstovaujanti advokatė Dalia Foigt ketvirtadienį pareiškė, kad į ES stodama Lietuva prisiėmė įsipareigojimą laikytis ES teisės. Ji, kaip ir kitos tarptautinės teisės nuostatos, yra Lietuvos nacionalinės teisės dalis, be to ES teisės aktai turi viršesnę galią nei Lietuvos.

Pasak D. Foigt, Lietuva Vokietijos teismo sprendimo perduoti Luisą nevykdo jau beveik dvejus metus, nors teismo sprendimai turėjo būti vykdomi ypatingos skubos tvarka – ne vėliau kaip per šešias savaites.

„Jeigu sprendimas dėl vaiko perdavimo taip ir liktų neįvykdytas, M. Rinau turėtų teisę kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą, - sakė advokatės padėjėjas Jonas Kiauleikis.

– Strasbūro teismo praktika yra vienoda – valstybės, nevykdančios sprendimų dėl vaiko grąžinimo, pažeidžia Konvenciją dėl pagarbos asmeniniam ir šeiminiam gyvenimui".

Ar M. Rinau svarsto galimybę kreiptis į Strasbūrą, advokatai kol kas nesako. „Sprendimus priima klientas", - pabrėžė teisininkai.

Be to, vaiko globos teises turintis tėvas galėtų kreiptis į teisėsaugos institucijas ir prašyti iškelti baudžiamąją bylą dėl vaiko pagrobimo. „Tačiau jis tokio proceso neinicijuos", - patikino D. Foigt.

I.Rinau galėjo bylą laimėti Vokietijoje

Šiuo metu Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (LAT) yra nagrinėjamos dvi bylos dėl Luisos – viena dėl vaiko perdavimo, kita – dėl proceso atnaujinimo. Galutinius sprendimus LAT turėtų priimti rugpjūčio mėnesį.

Pasak advokatų, praėjusį penktadienį ETT paskelbtas sprendimas tapo precedentu, kuriuo bus nagrinėjamos kitos bylos, susijusios su panašia problematika. ETT įpareigojo LAT pripažinti Vokietijos teismo sprendimą dėl Luisos perdavimo tėvui.

Jeigu Luisa nebūtų grąžinta tėvui, būtų sukurtas demokratinei valstybei pavojingas precedentas, kai nevykdomi galutiniai sprendimai.

„Tai reikštų, jog konstitucinis teismų nepriklausomumo principas Lietuvoje yra tik deklaratyvus, ir aktyvaus visuomenės dėmesio susilaukę procesai teismuose yra nepajėgūs atsilaikyti prieš suinteresuotų asmenų spaudimą", - advokatų teigimu, nukentėtų visi tėvai, kurių vaikai ateityje gali neteisėtai išvežti iš Lietuvos.

M. Rinau advokatė tvirtino, kad Luisos motina galėjo dėl vaiko globos teisių kovoti Vokietijos teismuose. „Ir greičiausiai ji šią bylą būtų laimėjusi, nes Vokietijoje yra tik vienetiniai atvejai, kai vaiko globa patikima tėvui", - sakė D. Foigt.

„ES nėra vietos, kur galima pasislėpti nuo šio sprendimo nevykdymo", - J. Kiauleikio teigimu, jeigu LAT sprendimas motinai nebus palankus, I. Rinau privalės grąžinti vaiką tėvui.

Beje, advokatė teigė, kad Luisa su tėvu kol kas bendrauja tik internetinių pokalbių programos „Skype" pagalba, nes motina neleidžia susitikti su tėvu.

Paskutinį kartą M. Rinau dukrą buvo sutikęs tik sausio mėnesį. Luisos tėtis yra sukūręs internetinį puslapį, kuriame aiškina, kokią žalą jis patyrė atstumtas nuo dukros.

Vaiką turėjo perduoti dar pernai

DELFI primena, kad 2006-ųjų rugpjūtį Vokietijos Oranienburgo apylinkės teismas nusprendė globos teises laikinai suteikti tik mergaitės tėvui, o bendrą su mergaitės motina globą panaikinti. Teismas savo sprendimą motyvavo atsižvelgęs „į vaiko motinos elgesį, atrodantį kaip itin sunkų vaiko interesų pažeidimą".

I. Rinau nepalankų sprendimą Vokietijos teismas priėmė, kai liepą mergaitės motina, gavusi tėvo leidimą, išvažiavo su dukra į Lietuvą. Iš čia ji pranešė nežadanti sugrįžti.

Apeliacinis teismas yra konstatavęs, jog neteisėto vaiko laikymo pasekmės yra globos teisių pažeidimas, nes vaikas neteko asmens globos, kurią turėjo savo nuolatinėje nustatytoje gyvenamojoje vietoje – Vokietijoje. Be to, mergaitės mamai nebuvo ir nėra užkirstas kelias toliau bendrauti su dukra Vokietijoje.

Mažametė Luiza dar praėjusių metų kovo 15-osios galutine Apeliacinio teismo nutartimi iki balandžio 15-osios turėjo būti perduota tėvui į Vokietiją. Vėliau terminas buvo pratęstas iki liepos 1 d.

Luizos istorija sukrėtė daugelį Lietuvos žmonių, kurie pasirašė po peticija šalies vadovams bei Vokietijos Respublikos ambasadoriui. Vokietijos ambasadai buvo įteikta daugiau kaip 30 tūkst. šalies gyventojų parašų.